Ar statybininko profesija – prestižas?

Statybininko profesija – apaugusi gandai ir mitais, o apie uždirbamus tūkstančius sklando net legendos. Todėl daugelis jaunuolių, besirenkančių profesiją, dažnai dvejoja: rinktis statybininko profesija ir turėti garantuotą darbo vietą, ar vadybininko ir ilgą laiką minti Darbo biržos slenkstį.

Dažnai pasirinkimą lemia ir prestižas – juk vadybininkas dirba šiuolaikiškame biure su naujausiomis technologijomis, o statybininkas nuolat paskendęs dulkėse.

Sovietmetis šios profesijos atstovams užklijavo neigiamą atspalvį turinčią etiketę. Tačiau statybininko profesija tarpukariu buvo labai gerbiama ir vertinama neprasčiau nei teisininko ar mediko.

Mitai apie statybininko profesiją labai gajūs. Tačiau filmuose vaizduojami tik geriantys ir darbą imituojantys statybininkai šiandien – retenybė. Mat daugelis statybos įmonių labai griežtai vertina darbų saugą. Darbo vietoje – nė lašo alkoholio, rūkoma tik tam skirtose vietose, apranga – tvarkinga ir su visomis reikalingomis apsauginėmis priemonėmis.

Lietuviai – labiausiai pageidaujami darbuotojai

Lietuvos statybininkų asociacijos vienas iš tikslų – formuoti kitokį statybininko įvaizdį. Manoma, netrukus jis tikrai pradės keistis. Lietuvoje statybininko profesija vis dar neturi prestižo, šios profesijos atstovai dažnai piešiami neigiamame kontekste, tačiau Norvegijoje, Švedijoje, Anglijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse statybininko profesija yra viena prestižiškiausių. O lietuviai ten ypač vertinami dėl savo darbštumo, pareigingumo, nepriekaištingo darbo. Net vietiniai specialistai nemėgsta lietuvių tik todėl, kad jie per daug atsidavę savo darbui. O gero specialisto žmonės laukia mėnesius.

Džiugu, jog dalis svetur padirbėjusių specialistų grįžta į Lietuvą ir iš dalies prisideda prie naujos kultūros formavimo statybų sektoriuje. Tad netrukus ir statybininko įvaizdis iš purvino ir išgėrusio keisis į kultūringą bei šiuolaikišką. Pavyzdžiui, Suomijoje jau nebėra popierinių brėžinių, viskas kompiuterizuota, netrukus tai ateis ir į Lietuvą. Juk ir įrankiai, statybinės mašinos nuolat tobulėja, tad norėdami būti paklausūs statybininkas bus priversti mokytis ir tobulėti. Statybų ateitis – šiuolaikiškos technologijos ir besimokantys, nuolat tobulėjantis statybos specialistai.

Statybininko amato kasmet mokytis nusprendžia tūkstančiai jaunuolių. Daugelis jų – jau susiformavusios asmenybės, moka valdyti informaciją, viskuo domisi. Kalbant apie kultūrą, viskas priklauso nuo šeimos, kurioje jaunuolis augo. Pedagogams jau sunku ką nors pakeisti. Vidinę kultūrą iš dalies rodo ir jaunuolių tolesnis pasirengimas atsakyti į klausimą: ar aš ieškau darbo? Maždaug apie 60 proc. jaunuolių po mokslų baigimo iš karto eina dirbti į vieną ar kitą Lietuvos įmonę, apie 10 proc. išvyksta į užsienį, dar 10 proc. tęsia mokslus kolegijose ar universitetuose ir maždaug  15 proc. renkasi darbo biržą, nes tokį kelią pasirinko jo mama, tėtis, brolis ar kiti artimi aplinkos žmonės. Ugdyti tokių žmonių kultūrą nelengva, bet viskas įmanoma, kai aplink mato tik gerus ir sektinus pavyzdžius.Jei nusprendėte, jog norite dirbti statybų srityje – pasižvalgykite į darbo pasiūlymus Vilniuje, kuriuos rasite randu.lt puslapyje ir raskite labiausiai jums tinkantį pasiūlymą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *