Kuo skiriasi a ir b klasės namai?

A klasės pastatai yra sandaresni nei B klasės pastatai. Jų pamatai, išorinės sienos, stogai ir sienos apšiltinti storesnėmis kokybiškomis šiltinimo medžiagomis. Šiuose pastatuose sumažinami šilumos nuostoliai per pastato konstrukcines sandūras. Norint gauti A klasės sandarumo testą, name taip pat reikia įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su šilumokaičiu (regeneracinė sistema) ir ortakių sistemą, kuri būtina oro cirkuliacijai pastate sandarinti. Apie tai statybininkas pagalvojo iš anksto, buvo sukurta rekuperacinė sistema. Tikslinga būtų įsigyti šilumokaitį ir jį prijungti. Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią – A++ – energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams. Kuo ši klasė skiriasi nuo kitų populiarių Lietuvoje energinių klasių ir ką ji reiškia būsimiesiems naujų namų gyventojams?

Visi nauji pastatai Lietuvoje šiuo metu yra statomi, o statybos leidimai išduoti po 2018 m. sausio mėn. 01 dienos turi būti ne žemesnis nei A+ energijos lygio

Nuo 2021 m. reikalavimai pastatams bus dar aukštesni, statybos leidimai išduodami tik A++ energinės klasės gyvenamiesiems namams. A ++ pastatai turi pasižymėti geresnėmis šiluminėmis charakteristikomis nei statomi A+ pastatai, o įrengti turi turėti efektyvesnę šiluminio vėdinimo sistemą, užtikrinančią kokybišką mikroklimatą, švarų orą, atsparų pelėsiui. Tačiau ir dabar daug A+ energinės klasės daugiabučių išsiskiria geru sandarumu, aukštos kokybės termoizoliacinėmis medžiagomis ir dalis jų, pavyzdžiui visi „Omberg“ projektai, turi įdiegtas rekuperacines vėdinimo sistemas. Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Tad sąskaitos už šildymą gyventojams ir pastato daroma įtaka gamtai bus dar mažesnė.

Iš viso apskaičiuoti devyni pastato energinio naudingumo lygiai – nuo ​​dabartinio aukščiausio A++ iki žemiausio G lygio

Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje statomų pastatų energetiniai reikalavimai vis aukštėjo. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, kurios didžioji dalis prarandama per sienas, langus, stogus. Šie pastatai neįvertino ekologinių problemų tuo metu ir kito dėl atsparumo karščiui stokos. Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Šiai klasei buvo keliami namo sandarumo reikalavimai, bet nebuvo šiluminės energijos sąnaudų reikalavimų. Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės. Šiems pastatams keliami gerokai aukštesni kriterijai nei B klasei – didesnis sandarumas, sumažintas šilumos praradimas ir labiau apšiltintas fasadas. Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė.

Pagal ES reikalavimus ilgainiui senus pastatus teks renovuoti, todėl gyvenimas žemesnio energijos lygio namuose padidins šildymo išlaidas

A ir A+ lygio pastatams keliami skirtingi techniniai reikalavimai, tokie kaip energijos suvartojimas namo šildymui, namo sandarumas, šiluminė varža. Pagal patvirtintą techninį projektą ir galiojančių įstatymų reikalavimus šiuos standartus atitinkančių statinių statyba užtikrinama atliekant statinio statybos techninę priežiūrą. Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m. sausio 1 d., tai nereiškia, kad visi kitais metais iškilę pastatai šią klasę jau atitiks. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *