Kaip gauti socialinį būstą?

Nuo šių metų rugsėjo savivaldybės galės lengviau pasirūpinti asmenimis, kuriems reikia socialinio būsto. Parlamentas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis sudaromos sąlygos savivaldybei nuomotis būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį asmenims, kuriems reikia socialinio būsto.

Didžiąją dalį nuomos mokės valstybė ir ji bus sumokėta tik tada, kai būstas bus oficialiai išnuomotas

Valstybės biudžetas savivaldybei kompensuos 70 proc. 80% lėšų Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos bei kitose savivaldybėse. Likusi nuomos dalis bus mokama iš nuomininko sumokėto nuomos mokesčio. Galimybė išsinuomoti padės pasiekti tris svarbius tikslus. Viena vertus, tai leis savivaldybėms greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Negalime leisti gyventojams daug metų laukti, kol turės galimybę gyventi socialiniame būste. Kita vertus, tai naudinga ir pačiai savivaldybei – išsinuomoti nekilnojamąjį turtą yra greičiau ir lengviau nei pirkti nekilnojamąjį turtą. Trečia, šis sprendimas padeda praskaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, nes valstybė kompensuos tik oficialiai socialinio būsto nuomai skirtas išlaidas.

Valstybės biudžete papildomai skirta 1,3 mln. būsto pirkimo ar nuomos paramos įstatymo bei Piniginės ir socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms

Būsto pirkimui ir nuomai paremti šiemet iš viso buvo skirta 6,5 ​​mln. Pagal teisės aktus nuo rugsėjo į socialinio būsto nuomą gali pretenduoti daugiau mažas pajamas gaunančių grupių, o teisių į būstą garantavimo riba padidinta 20 proc. Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalų atlyginimą, jis gali gauti valstybės paramą būsto nuomai, kuri skiriasi nuo dabartinės situacijos, kuri šiuo metu laikoma per didele. Tai netrukdys žmonėms uždirbti daugiau pajamų už geriau apmokamą darbą.

Šiuo metu teisę gauti socialinį būstą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, taip pat atskirų savivaldybių tarybų sprendimai

Kaip galima gauti socialinį būstą? Žmonės turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, jei ne, turi būti pateikta informacija apie miestą, kuriame gyvena.Asmuo turi deklaruoti turtą ir pajamas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojo turto deklaravimo įstatymo nuostatomis. Jeigu asmuo (ar žmonės) gyvena Vilniaus mieste ar rajone, Kauno mieste ar rajone, Klaipėdos mieste ar rajone, Palangoje ar Neringoje, tas asmuo (ar žmonės) Grynosios metinės pajamos arba gauto turto deklaruota vertė negali viršyti. šias sumas. Jei asmuo neturi šeimos, asmens metinės grynosios pajamos neturi viršyti 5888 eurų. Jeigu asmuo (ar asmenys) gyvena kitoje savivaldybėje nei aukščiau išvardintos, tai asmens (ar asmenų) gaunamos grynosios metinės pajamos ar deklaruoto turto vertė negali viršyti šių dydžių. Jeigu asmuo neturi šeimos, tai asmens metinės grynosios pajamos neturi viršyti 5120 eurų, o vidutinė turto vertė neturi viršyti 7168 eurų. Jeigu gyvena du arba trys asmenys, tai šių asmenų bendros metinės grynosios pajamos neturi viršyti 10240 eurų, o bendra vidutinė turto vertė neturi viršyti 14336 eurų/. Jeigu gyvena keturi ir daugiau asmenų, tai vienam asmeniui grynosios metinės pajamos neturi viršyti 2944 eurų, o vieno asmens vidutinė turto vertė 7168 eurų.

Vilniaus universiteto Teisės klinika atkreipė dėmesį, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma individualiai taikytina kiekvienu atveju. Tam tikros aplinkybės arba įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimai gali lemti skirtingus teisinius vertinimus ir atsakymus. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus.