Kaip saugiai atlikti pinigų pavedimą perkant būstą: avansas, likutis, terminai

Perkant būstą, didžiausia įtampa dažniausiai kyla ne dėl pasirinkimo „kuris butas gražesnis“, o dėl momento, kai reikia pervesti pinigus. Viena klaida – neteisinga sąskaita, neaiškus terminas ar paskubėjimas – gali kainuoti labai brangiai. Todėl pinigų pervedimai šiame procese turi būti ne impulsyvus veiksmas, o aiškiai suplanuota sandorio dalis, paremta dokumentais ir patikrinimais.

Žemiau – praktiška tvarka, kaip saugiai susidėlioti avansą, likusią sumą ir terminus, kad viskas vyktų ramiai ir be „staigmenų“.

Avansas ir rankpinigiai: kada mokėti ir kaip apsisaugoti

Avansas (rankpinigiai) dažniausiai mokamas tada, kai būstas rezervuojamas iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pas notarą. Čia svarbiausia taisyklė paprasta: nemokėkite vien iš pasitikėjimo ar žodinio susitarimo.

Prieš avanso pervedimą turėkite rašytinį susitarimą (rezervacijos arba preliminarią sutartį), kuriame aiškiai nurodyta:

• kas yra pirkėjas ir pardavėjas (tikslūs duomenys),
• koks turtas perkamas (adresas, unikalus numeris, jei įmanoma),
• avanso suma ir mokėjimo terminas,
• kas nutinka, jei sandoris neįvyksta (kada avansas grąžinamas, kada ne),
• į kokią sąskaitą mokama ir kam ji priklauso.

Didžiausia rizika avanso etape – kai prašoma mokėti „atstovui“, „giminaičiui“, „brokeriui“ arba „į kitą sąskaitą, nes taip patogiau“. Jei sutartyje aiškiai nurodytas pardavėjas, avansas logiškai turi keliauti į jo sąskaitą, nebent notaras ar sutartyje numatytas depozitas nustato kitą tvarką.

Likusios sumos pervedimas: saugi schema ir aiškios sąlygos

Likusi suma paprastai mokama po notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau svarbu ne tik „kada“, bet ir „kokiu principu“. Saugumas atsiranda tada, kai sutartyje aiškiai aprašoma, kada pardavėjas laikomas gavęs pinigus ir kokia sąlyga turi įvykti, kad sandoris būtų užbaigtas.

Praktikoje dažniausiai pasitaiko dvi saugios logikos:

• mokėjimas pardavėjui pagal sutartyje nustatytą terminą ir sąlygas;
• mokėjimas per notaro depozitinę schemą, kai pinigai laikomi iki aiškiai įvardytos sąlygos (pavyzdžiui, iki nuosavybės įregistravimo).

Kada verta rinktis depozitinę logiką? Kai situacija sudėtingesnė: yra banko įkeitimas, keli savininkai, sandoris susijęs su paveldėjimu, pirkėjas moka iš kelių šaltinių arba pirkimas vyksta iš atstumo. Tokiu atveju aiški mokėjimo grandinė sumažina riziką „pinigai išėjo, o sandoris dar pakibęs“.

Terminai: kaip nesusimauti su bankų darbo laiku ir patikromis

„Pervesti šiandien“ skamba paprastai, kol neprisimenate, kad bankai turi darbo valandas, o didesnėms sumoms kartais taikomos papildomos patikros. Dėl to terminai turi būti realistiški, o ne „gražiai parašyti“.

Planuodami mokėjimą įvertinkite:

• ar pervedimas bus vietinis ar tarptautinis (trukmė skiriasi),
• ar mokėjimas planuojamas prieš savaitgalį ar šventes,
• ar bankas gali paprašyti papildomų paaiškinimų dėl lėšų kilmės ar mokėjimo pagrindo,
• ar dalis pinigų ateina iš paskolos (bankas turi savo vidinę tvarką ir terminus).

Praktiškas sprendimas: jei sutartyje numatytas mokėjimas „tą pačią dieną“, pasirūpinkite, kad sutarties pasirašymo laikas būtų toks, jog spėtumėte atlikti pavedimą dar banko darbo metu, o reikalingi limitai ir patvirtinimai būtų sutvarkyti iš anksto.

Saugumo patikros prieš patvirtinant pavedimą

Net kai dokumentai tvarkingi, reali klaida dažniausiai įvyksta suvedant gavėjo duomenis. Todėl prieš spausdami „patvirtinti“, sustokite minutei ir pasitikrinkite kelis punktus. Tai atrodo nuobodžiai, bet būtent čia ir laimima saugumo kova.

Toliau pateikiu trumpą sąrašą, kuris padeda išvengti dažniausių klaidų.

• Gavėjo sąskaita: turi priklausyti tam asmeniui ar įmonei, kuri nurodyta sutartyje.
• Gavėjo vardas arba pavadinimas: turi sutapti su sutarties duomenimis, ne „panašiai“, o tiksliai.
• Mokėjimo paskirtis: turi būti aiški ir konkreti (pvz., „avansas už būstą [adresas], pagal [sutarties data / numeris]“).
• Sumos logika: turi sutapti su sutartyje nurodytomis sumomis (avansas, likutis, bendra kaina).
• Duomenų keitimas paskutinę minutę: jeigu kas nors prašo staiga mokėti į kitą sąskaitą, sustokite ir tikrinkite – tai turi būti pagrįsta raštu ir logiškai paaiškinta.

Po šio sąrašo patikros pats pervedimas tampa techniniu veiksmu, o ne „sėkmės reikalu“.

Po pavedimo išsisaugokite įrodymus: pavedimo patvirtinimą, banko išrašą, sutarties kopiją. Tai nėra formalumas – tai jūsų apsauga, jeigu vėliau kiltų klausimų.

Ką daryti, jei spaudžia skubėti arba kyla įtarimų

Vienas pavojingiausių signalų – kai sandoryje atsiranda skubėjimas, kuris nėra pagrįstas dokumentais: „reikia dabar, nes kitas pirkėjas“, „pervesk šiandien, o sutvarkysim rytoj“, „čia viskas normalu, nes taip daro visi“. Būsto sandoris nėra vieta improvizacijai.

Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas:

• pristabdykite mokėjimą ir paprašykite paaiškinimo raštu;
• patikrinkite, ar pateikti duomenys sutampa su sutartimi;
• pasitarkite su notaru (ypač jei keičiasi mokėjimo sąskaita ar sąlygos);
• jei įtariate apgaulę, nebijokite kreiptis į banką dėl patarimo, kaip elgtis konkrečiu atveju.

Svarbiausia: geriau „pavėluoti“ valandą, nei skubant pervesti neteisingai.

Kai dalis pinigų ateina iš užsienio

Vis dažniau pirkėjai dalį lėšų gauna iš užsienyje gyvenančių šeimos narių arba patys perveda santaupas iš kitos šalies. Tokiais atvejais svarbu planuoti iš anksto, nes gali prireikti daugiau laiko, o kartais – ir papildomų dokumentų lėšų kilmei pagrįsti.

Kad procesas būtų sklandus, iš anksto susitarkite:

• iki kurios datos pinigai turi pasiekti jūsų sąskaitą,
• kada realiai atliksite galutinį mokėjimą pardavėjui,
• kokius įrodymus turėsite (pavedimų išrašai, dovanojimo ar paskolos sutartis, jei aktualu).

Tai ne „popierizmas“, o normalus sandorio skaidrumas, ypač kai sumos didelės.